kirmičius

kirmìčius sm. (2) 1. sukirmijęs daiktas, vaisius: Šiemet sausa vasara, tai visi žirniai bus kirmìčiai Lp. Kirmìčių žirnių ir kiaulės neėda Lš. Kas čia tavo per grybai – vieni kirmičiai Klvr. Bet čia jau ir obuoliai – vieni kirmìčiai Sn. Tai buvo vieni kirmìčiai (sukirmiję žirniai) Grl. 2. Ss laikas, kai viskas kirmija: Liepą (mėnesį) seniau vadydavo kirmìčium Skr. Šitą kirmičiaus mėnesį, sako, negerai pjauti kiaulę: mėsa genda Žvr. 3. scom. prk. nenaudėlis, parazitas: Kam šitokius kirmičius žemė nešioja! LzP. Ei tu, kirmiči! Lp. 4. keiksmažodis: Vaikai kirmìčiai, gausite diržų! Mrk.